švankšlys

švankšlỹs, -ė̃ smob. (4) 1. K, LsB457, L, Rtr, BŽ314, NdŽ, KŽ kas švankščia, turi dusulį. 2. R, MŽ, N, NdŽ, DŽ, VšR, Alk kas neaiškiai, švankšdamas kalba: Jau toks didelis vaikas, o dar toks švankšlỹs – nieko negali suprast Alvt. Tas švankšlỹs švankščia švankščia lyg gaigalas Vlkv. 3. Pžrl kas pliauškia niekus, nešvankiai kalba, nepraustaburnis: Tokis švankšlỹs diedas Krok. Tai švankšlỹs – šneka pats nežino ką Al. Su tokiu švankšliù kiba tu gražiai pasišnekėsi Smn.